Treliečio dienoraštis (Modestas Dakare 2023)

Modesto kelionė į Dakarą prasideda

#TreliečioDienoraštis – gyvas ir kupinas įvairiausių nuotykių treliečio Modesto pasakojimas apie tai, kaip jis, kartu su Benediktas Vanagas ir jo Gazoo Racing Team komanda pradės savo bendrą kelionę per Saudo Arabijos dykumą. Ralio lenktynės, nesibaigiantis smėlis batuose ir kišenėse, nepamirštami įspūdžiai ir daug pirmų kartų – čia prasideda Modesto Dakaras.

Išlydėtuvės

Atrodo, vos vakar buvom oro uoste ir balta nosinaite mojom savo treliečiui Modestui, Benediktui Vanagui ir jo komandai, išlydėdami į skrydį, jau šiandien mus pasiekė atgarsiai, jog jie nieko nelaukdami Saudo Arabijoj intensyviai ruošiasi šeštadienio 1-ajam startui.

Prologas

Sveiki visi!

Dalinuosi įspūdžiais iš pirmos paros nuo išvykimo į Dakaro ralio varžybas. Pirma stotelė – komanda, o ją apibendrinsiu vienu sakiniu – aukščiausias lygis visomis prasmėmis. Pradedant nuo tarpusavio komunikacijomis baigiant savo užduočių įvykdymu. Tikriausiai esate girdėję Benedikto pasakymą: „pasibaigia Dakaras, prasideda Dakaras”. Tai šie žodžiai yra neperdėti nei per nago juodimą ir tai tik parodo profesionalumo lygį. Kelionė nuo oro uosto durų iki išėjimo į gryną orą Saudo Arabijoje truko apie 8h. Susitvarkę SIM korteles išskubėjome į kelionę iki uosto, kuriame atsiimsime transporto priemones. Po 300+ kilometrų kelionės skubame atsiimti techniką ir iš ten žaibiškai užsipilti kuro, kuriam dienos eigoje nebus laiko. Next stop – bivakas. Laikas tiksi, o iki rydienos reikia ne tik remonto zoną susiruošti ir apvalyti lenktyninį automobilį, bet ir pasiruošti vėjuotai nakčiai bei paruošti automobilį treniruotėms. Deja, bet tenka nusivilti, jog iki bivako tenka stoti į 6km kamštį. Tačiau, vietoje nenusėdime, po kamščio su kuprunugariais komanda dirba stipriai, o apie jau rezultatus darbo sužinosite rydienos dienoraštyje.

Taigi taigi, antroji išvykimo į Dakarą diena. Galvoju ką jums papasakoti, bet ant liežuvio galo kabo tik noras pasiskųsti, kaip nesiseka miegoti, o tik blaškytis tarp darbų. Bet c’mon, čia Dakaras ir aš puikiai žinojau kas laukia ir to troškau!!! Technikams buvo sudėtinga para, vos pora valandų miego dar net neprasidėjus varžyboms, bet tai yra kaina norint turėti tobulą perfekcionizmą komandoje, o be šito – komanda neatstovautų gamyklos. Diena prabėgo super greitai, rodos ką tik atsikėliau, o jau komanda tempėsi mane kartu į valgyklą. Jeigu ne komanda, jau seniai kūnas pradėtų kratytis nuo išsekimo, gal net blogiau nei kaimo alkoholikui likus porai dienų iki pašalpos. Apibendrinus, šiandien visi puikiai padirbėjo, visos komisijos praeitos ir rytoj jau lauks pirmi testai. Tad iki ryt!!!

Sveiki, pasaulio žmonės arba sveiki tie 30 žmonių kuriems įdomios mano rašlevos.

Žinau, žinau, kad mano turinys nėra ypatingas ir čia ne Amerika, jog nuėjus į mokyklą pašaudyti surinksių nemenką fanų bazę .Kaip matote juodas humoras mano mėgstamiausias, bet šiandieną rašau apie juodąjį Vanagą. Išjudėjome anksti ryte į testus ir aišku, jog bus darbo technikams sureguliuoti pagal trasą bolidą, o pilotams reikia atrasti vietą kurią būtų galima patobulinti, bet tam testai ir yra, svarbiausia nieko baisaus, viskas ko galima tikėtis. Teko pamatyti ir Audi e-tron, kuris mano nuostabai yra triukšmingesnis už bet kurį kitą vidaus degimo bolidą. O likusi dienos dalis nebuvo labai ypatinga – tvarkėmės ūkyje, o technikams, kaip įprasta vargo vakarienė, bet toks jų gyvenimas sunkiausiame pasaulio ralyje. Šiandiena manau eisime visi anksti miegoti, kas yra nuostabu, o jeigu nebus ir smėlio audros, kaip aną naktį, tai bus dar didesnis laimėjimas, nei laimėti Sel’o bilietą į bet kurį paskutini pasirodymą.

Pabaigai, pasiruošimas baigiasi ir kitą kartą jau rašysiu apie įdomesnę Dakaro dalį – varžybas, tad iki rytdienos!

1-oji lenktynių diena

Labas visiems, su naujaisiais metais!
Įdomu, kad apie naujus prisiminiau tik šiandienos popietę, tad šventimai tikrai ne galvoje, bet visa tai atperka automaniškas kokainas – lenktyniniai bolidai. Anksti ryte prasidėjo motociklų Prologas, po kurio atėjo mūsų eilė. Sekėsi gerai, nors prologas didelės įtakos varžyboms neturi. Gedimų neturėjome, bet kovojant dėl kuo aukštesnės vietos turime paruošti automobilį taip, lyg jis ką tik buvo surinktas gazoo racing technikų. Nekantriai laukiame rytdienos, nes rytoj pilotų ir šturmanų lauks tikras iššūkis, kas reiškia, jog darbų gausa visiems padidės. Pagaliau pamatysiu Dakarą tikrosiomis spalvomis. Apibendrinus buvusias dienas iki šiandienos, gavau labai gerą boost’ą žinių bagažui. Laimės pilnos kelnės, tikiuosi ta laimė pro kelnių klešnę greitu metu neišbyrės ?
IKI!

2-oji lenktynių diena

Huh, ryte galvojau ką parašysiu, kai nieko įdomaus nenuveikiau šiandieną.
Benediktas išlydėtas į pirmą greičio ruožą. Bivake darbo nemažai, tad aš esu naudingesnis čia, nei trasoje, kaip žiūrovas. Na, bent važiavimo rezultatus seku labiau, nei foliju kepurėliu atstovai seka sveika protą. Šia akimirką man rašant Benediktas yra 21 pozicijoje ir dar jam negrįžus jau žinome apie žala padaryta pakabai. Remontas nesudėtingas – pažeista pakabos svirtis, aplankstytos dugno apsaugos. Eigoje matysime ar neatsiras dabar nepastebėtų apgadinimų. Laikas spaudžia, todėl technikai jau dabar uoliai ruošiasi remontui.
Nors tekstas nebuvo sustojęs, tačiau rašymui buvau padaręs pauzę ir dabar grįžtu su naujienomis – remonto žymiai daugiau nei tikėtasi. Iš tiesų nenusimananti akis pasakytų, jog viskas tobula, bet tiesa tokia, jog tai yra lygiai taip pat toli nuo idealizmo, kaip Uspaskich Lietuvių kalba. Pakeičiam keletą šakių ir kitų smulkmenų, padarome suvedimą ir testuojame bolidą. Staigmenų daugiau nekyla, todėl galiu ramiai tvarkytis ir ruoštis rytdienai, kol technikai pakartotinai apžiuri automobilį.

3-oji lenktynių diena

Ahlan!

Arba mūsų kalba, sveiki!

Šiandiena pirmoji diena kai teko pabūti prie greičio ruožo. Apskritai kalbant, tokio lygio varžybos man yra nauja patirtis, tad su nekantumu laukiau Benedikto starto. Nuo starto linijos viskas atrodė puikiai, bet paskui viskas tapo ne taip malonu. Benediktas prakirto padangą ir lyg to būtų negana, dar ir vairo stiprintuvo diržas nutrūko. Pakeisti vairo dirželį reikėjo lygesnio paviršiaus, tad pavažiavome į šoną. Tačiau, norite tikėkite, norite ne, bet už gražios smėlėtos kopos laukė minimum 3 metrų aukščio skardis. Negalvokite, kad man nekilo abejonių, man jos visą laiką kyla, net ir pamačius konteineryje įsirengusios parduotuvės išpardavimą negaliojančioms prekėms. Bet mano mintys buvo nuramintos to net neprašius. Pamačiau media įrodymus ir likau be žado. Skardis toks status ir aukštas, jog vos atleistas akseleratoriaus pedalas galėjo reikšti liūdną pabaigą. Geležiniai pas jį… nu patys žinot. Ir ar to būtų gana šiandienai? NOPE, pavažiavus pasikeisti rato po holivudinio šuolio, teko stoti keisti rato netrukus, nes šis patapo dviejų dalių. Bekeliant smėlis matomai buvo labai lakus, tad koja tiesiog nulūžo. Kam įdomu, tokie komponentai nėra gaminami iš išlydytų sovietinių radiatorių, dėl didžiulio svorio, tad kartais taip būna. O jau nulūžusi koja yra blogai, nes ji velkasi, jos taip lengvai nenuimsi, tačiau kažkokiais būdais Benediktas ir Kuldar sugebėjo susiremontuoti. Norėtųsi pasakyti bravo, bet laikas neleidžia – pradėjo temti. Kas nėra susipažinę su sportiniu vairavimu kopose, tai yra tas pats, kas važiuoti slalomą užrištomis akis, tik vietoje kūgių didžiuliai akmenys arba smėlio sienos. Bet ši komanda demonstruoja kovingą sielą ir nepasiduoda. Technikai pluša iš paskutiniųjų, stengiuosi kiek įmanoma jiems padėti, kad rytoj galėtume pamėginti iš naujo. Tikiuosi saulės aušros neteks sutikti, nes jau greitai teks važiuoti į kitą bivaką.

Labas visiems,

sveikinuosi jau iš šaltosios Siaudo Arabijos, na bent jau šią sekundę šaltukas spaudžia. Rytas buvo itin judrus, laiko miegoti ar valgyti nebuvo, jau net nekalbu apie technikus, o kadangi su jais ir praleidžiu daugiausiai laiko – mano akimis jie yra tikri herojai. Kaip ir vakar dieną turėjau galimybę stebėti dalyvius iš trasos, taipogi ir Benediktą, kuris išlaikė tobulą stabilumo ir greičio koeficientą. Paskui teko važiuoti Land Cruiseriui užpilti kuro ir čia susipažinau su vietinių gausa. Dabar galvoju ar manęs nebus sumaišę su šturmanu ar pilotu. ? Po smagios pažinties išvažiavome į kelią bivako link, kur priešais mus važiavo prancūzų žurnalistai su pusiau sportiniu bekėlės Toyota Hilux. Neprabėgus nė minutei šios vairuotojas užmigo ir nuvažiavo į bortus, per kuriuos vertėsi į šlaitą. Vyčio genas užtikrino, jog žaibišku greičiu pultume gelbėti nelaimėlių. Užtikrinus, jog jų sveikatai viskas gerai, pasirūpinome automobilio sauga ir paruošėme išgabenimui. O grįžus į bivaką laukė apsemta stovyklavietė. Oh well, ne pirmas kartas kai miegosiu šlapias ? Grįžus Benediktui džiaugėmės, automobilis atrodo išties geros būklės, tik kad reikės atlikti daugybę valymo darbų. Tai tiek apie šiandieną.

Iki rytojaus!

4-oji lenktynių diena. Panbaiga

Laba diena,
tikriausiai girdėjote apie Benedikto nelaimę, tad nežinau ar ką sugebėsiu papildyti, ko nebuvo spaudoje. O štai apie spaudą norėčiau pridurti nuo savęs. Kuomet prasidėjo ši kelionė viskas aplink mane man buvo nauja, nepatirta. Didžiausią įspūdį paliko lietuvių vientisumas. Nėra techniko, nėra piloto ar fotografo, kuris žiūrėtų į save iš aukščiau už kitos komandos narius, tačiau socialiniuose tinkluose galime matyti sukuriama konkurencijos paveikslą. Nors lietuvių komandos bendrauja tarpusavyje, kaip geriausi draugai, aptaria rezultatus, bei vienas kitam padeda ištikus bėdai, to neteko matyti viešoje erdvėje, kas labai liūdina. Gaila, jog šiandiena labiau liūdina Benedikto pasitraukimas iš varžybų. Norėčiau pasakyti, kad sveikatos klausimas mane išgąsdino, bet tiesa ta, jog visai ne. Dėl to galite mane įvairiai iškeikti ir būsite savaip teisūs, tačiau mano akimis profesionalus lenktynininkas žino, jog kiekviena sekundė trasoje gali būti pražūtinga, kiekvieną sekundę tau nežinant draugas iš kitos komandos gali nebegrįžti ne tik į bivaką, bet ir pas savo šeimą ir ši rizika nėra vienkartinė. Dėl avarijų tikimybės, tobulo lenktyninio gyvenimo recepto nėra, tai greičiau yra pavojingi mainai. Žinoma , linkiu Benediktui kuo geriausio, bet žinodamas kokio kalibro kovotojas jis yra, man abejonių nekilo. Tegul visos tos nelaimės sudega, kaip feniksas ir prisikelia naujam Dakarui kitiems metams. Manau svarbu paminėti ir kitus herojus, komandos narius, be kurių šis Dakaras būtų neįmanomas niekam, bet aš kalbu konkrečiai apie šios komandos raitelius. Kad būtų užtikrinta operatyvi naujienų sklaida, dienomis su kameromis pluša medijos atstovai, o naktimis apdirbinėja vaizdo medžiagą. Taip yra užtikrinamas praktiškai tiesioginis naujienų srautas Benedikto fanams, kurį kontroliuoja Lietuvoje esantys šios organizacijos nariai. Pagirti noriu technikus, kuriems teko garbė pagelbėti. Monstrai, taip juos pavadinčiau atsižvelgiant į jų ryžtą ir nuožmumą. Pamenate, kai rašiau, jog Benediktui buvo sėkminga diena ir technika grįžo tvarkinga? Gal ir tvarkinga, bet viskas dėvėsi ir norint išgauti tobulybę anie pluša iki pat ryto tikrindami ar keisdami besidėvinčius mazgus. Praleidžia pietus, vakarienę ir atsisako miego, kad technika nebūtų kliūtis sekančiame greičio ruože. Taipogi, yra ir kiti komandos nariai, kurie yra neatsiejama dalis, kaip kokie broliai Lavrinovičiai.
Dakaro ralis – daug istorijų iš ten buvusių žmonių girdėjau, daug skaičiau ir stebėjau. Atrodo tik smulkmenos mane nustebins, bet nustebino viskas. Šis ralis debiutavo 1979m, tad tai akivaizdus faktas, kad ši organizacija žino, kaip rengti sunkiausia pasaulyje ralį, tačiau organizacija išaugo į tokį didžiulį lygmenį, kad net Saudo Arabijos princas perkasi galimybę turėti šias varžybas pas save. Ką tai reiškia mums ? Daug praleistų niuansų dėl didelio kiekio žmonių. Nesusipratimai kuro užpylimo zonose, vieniems uždrausta būti prie starto, nors paskui paaiškėja, jog galima, Anglų kalbos trūkumas ir panašūs nepirmo svarbumo reikalai. Bet man tai ne motais, iš čia aš išsinešu labai daug, nuo varžybų organizacijos struktūros pažinimo iki profesionalios komandos veikimo supratimo. Žinoma, stebėti aplinkai daug laiko nebuvo, nes reikėjo prižiūrėti save, nes kitaip tos beveik dvi savaitės būtų misija neįmanoma.Viską ką išmokau čia parsivežu su savimi, neabejoju, jog visai tai pravers man ateityje. Taigi, ačiū tiems kurie skyrė man dėmesio ir palaikė, o dabar legendinė frazė – Dakaras pasibaigia, Dakaras prasideda.
Iki
Trelo Truck Trailer Repairment 13 metų patirtis

Apie TRELO

TRELO jau nuo 2010 metų savo klientams siūlo sunkvežimių ir priekabų remonto paslaugas bei suteikia techninę pagalbą vežėjams kelyje. Mūsų paslaugų spektras itin platus: kompiuterinė diagnostika, ratų geometrijos reguliavimas, padangų montavimas ir balansavimas, pilnas transporto priemonės paruošimas techninei apžiūrai. Visus gedimus įvairių gamintojų vilkikams ir priekaboms Trelo specialistai yra pasiruošę pašalinti tiek savo remonto centruose, tiek kelyje.

  • Sąžiningumas ir patikimumas – darbų sąrašas ir kainos yra pateikiamos prieš pradedant remontą
  • Remonto centrai vežėjams patogiose lokacijose
  • Visų gamintojų vilkikų ir priekabų remonto darbai
  • Trumpas remonto laikas, nes savo sandėliuose turime dideles detalių atsargas
  • Daugiakalbis aptarnavimas visuose remonto centruose
  • Paslauga už geriausią galimą kainą
  • Pagalba kelyje

Kontaktai

Susisiekite su mumis dėl visų sunkvežimių remonto klausimų. Žemiau rasite TRELO servisų kontaktus Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Lietuvoje.

Trelo Truck Repair Services Europe